Kaip identifikuoti ir spręsti šuns resursų saugojimo problemą?
Jau daugiau kaip pusantrų metų auginu vengrų vižlų veislės kalytė Donną. Ją apibūdinčiau kaip meilią, visuomet glaustytis trokštančią prielipą, kuri tik ir nori su visais žmonėmis myluotis, bučiuotis ir visaip kaip jiems įtikti. Apie jokį urzgimą, lojimą ant žmogaus net nekalbu – to iš Donnos neįmanoma tikėtis.
Ieškodama įvairios informacijos apie šuns dresūrą vis matydavau šunų augintojų grupėse, kad tai vienas, tai kitas šeimininkas susiduria su resursų saugojimo problema. Tačiau į tai visiškai nesigilinau (o be reikalo..) – juk tokios problemos mes neturėjome. Priešingai, Donnai valgant galėdavau jos dubenėlyje esantį maistą net su ranka „makaluoti“ – ji visiškai nereaguodavo.
Tačiau vieną dieną ji ganėtinai stipriai ant manęs suurzgė. Tądien supratau: šią bėdą turime ir mes, nors niekada apie tai net nebūčiau pagalvojusi! Ką dabar daryti? Maitinti iš rankos, o gal palikti šunį ramybėje? Neslėpsiu, analizuojat savo šuns elgesį, man iškilo daug klausimų, kurie, manau, kankina ne vieną šuns šeimininką. Tad šiame straipsnyje pasidalinsiu mūsų asmenine patirtimi, kamavusiais klausimais bei profesionaliais atsakymais, į kuriuos sutiko atsakyti LKD dresuotoja, gyvūnų dresūros mokyklos „DogPunk“ įkūrėja Žana Penkauskienė.
…
Straipsnį galite perskaityti ČIA.