Meilė, kuri niekada nesensta 
Pažvelkite savo Senjorui į akis. 
Kiek jose meilės, nuovargio, kartais – net skausmo. Jūsų Senjoras jus myli visa širdimi – taip, kaip tik gali, kaip išmoko per savo gyvenimą. O ar jūs darote viską, kad jo garbingi metai būtų kuo kokybiškesni ir laimingesni?
Nors dažnai galvojate: „jam užtenka pavalgyti, atsigerti ir trumpam išeiti į lauką”, tačiau, ar susimąstote, kad Senjoras tiesiog nebeturi jėgų prašyti daugiau dėmesio? Kad sveikatos problemos ar skausmai neleidžia jam gyventi taip, kaip anksčiau? Jūsų šuo negali pasakyti, kad šiandien jam skauda galvą, pilvą ar kad tiesiog liūdna. Galbūt jis neparodo, kad nori dėmesio, nes buvo auklėjamas pernelyg griežtai. Senjoras tyliai kenčia, bet vis tiek jus myli besąlygiškai.
Visgi pagarbus bendravimas su augintiniu yra kiekvieno šeimininko atsakomybė. Šuo nusipelno, kad būtumėte atidūs jo kūno kalbai ir poreikiams. To galima išmokti stebint savo augintinį, skaitant šunų kūno kalbos signalus ar konsultuojantis su specialistais. Senjoras – jūsų gyvenimo dalis, kuriai reikia daugiau dėmesio. Nesvarbu, ar jis augo kartu su jumis nuo mažens, ar atsirado jūsų gyvenime jau suaugęs – dabar yra svarbiausias momentas. Kiekviena diena kartu yra ypatinga ir verta švelnumo.
Jei turite kelios šunis, atsiminkite, kad Senjorui reikia daugiau dėmesio nei jaunesniems augintiniams. Dažnai papildomai laiko skiriame energingiems , jauniems šuniukams, nes jie teikia džiaugsmo ir yra aktyvesni. Tačiau Senjoras, nors yra lėtas bei tylus, yra tas, kuris nusipelno jūsų dėmesio ir meilės labiau nei kiti keturkojai šeimos nariai.
Kaip galite padėti savo Senjorui šuniui?
Skirkite jam daugiau laiko: ilgesni pasivaikščiojimai, dažnesni apkabinimai.
Pagerinkite jo mitybą: Senjorams reikia kokybiško, jų poreikius atitinkančio maisto.
Būkite atidūs sveikatai: stebėkite bet kokius elgesio ar nuotaikos pokyčius, reguliariai lankykitės pas veterinarą.
Sukurkite džiaugsmą: siūlykite jam naujas veiklas, suteikite galimybę patirti smagių akimirkų.
Mano asmeninė istorija su Vasia:
Gyvenu su vokiečių bokseriu Vasia, kuriam dabar 8 metai. Laikas paliko savo pėdsaką – jis tapo lėtesnis, kailis pradėjo žilti, o kartais reikia net priminti, kad laikas išeiti į lauką. Tačiau daugiau nei metus taikome metodus, kurie padėjo grąžinti jam džiaugsmą ir energiją. Šiandien Vasia yra žvalus, gyvybingas ir ,atrodo, tarsi metai jam būtų sustoję. Nuo vienuoliktų mano gyvenimo metų, šalia manęs visada buvo šunys. Dabar, būdama 40-ies, galiu drąsiai sakyti – Senjorai man yra ypatingi. Jie nusipelno geriausio – kokybiškų sąlygų, meilės, dėmesio, gero maisto ir daug gražių akimirkų.
Ar norite, kad jūsų šuo Senjoras gyventų ilgai ir laimingai?
Apie tai vebinaro peržiūra: Spauskite Informacija
Nuotraukoje mano Sparta Abracadabra (jau kauliukų rojuje).
teksto autorė – Žana Penkauskienė